Siracido 27

₁Daugelis nusidėjo, ieškodami sau naudos,

ir norintieji tapti turtingi nugręš akis.

₂Kaip pleištas, tvirtai įkaltas į plyšį tarp akmenų,

nuodėmė įsispraudusi tarp pardavimo ir pirkimo.

₃Jei žmogus tvirtai nesilaiko pagarbios Viešpaties baimės,

jo namai bus greitai sugriauti.

₄Rėčiu sijojant, atlieka pelai;

žmogui kalbant, atsiskleidžia jo ydos.

₅Kaip puodžiaus molinius indus išmėgina krosnis,

taip žmogus ištiriamas pokalbiu.

₆Medžio vaisiai atskleidžia, kaip juo rūpintasi,

žmogaus kalba parodo jo širdies polinkius.

₇Negirk nė vieno prieš jam kalbant,

nes tik tuomet žmonės išmėginami.

₈Jei trokšti teisumo, pasieksi jį

ir apsivilksi juo lyg garbingu drabužiu.

₉Paukščiai suka lizdus su panašiais į save,

ir ištikimybė apsistoja pas tuos, kurie ja gyvena.

₁₀Liūtas tyko grobio iš pasalų;

taip nuodėmė elgiasi su nedorėliais.

₁₁Visada išmintingi teisiojo pokalbiai,

o kvailys keičiasi kaip mėnulis.

₁₂Kvailų žmonių būrelyje ribok laiką,

o tarp išminčių užsibūk.

₁₃Kvailųjų šneka atstumianti,

o jų kimus juokas ūžauja nuodėmingu smagumu.

₁₄Nuo keiksmų ir priesaikų pilnos jų šnekos

žmogui stojasi plaukai ant galvos,

o dėl jų kivirčų kiti turi užsikimšti ausis.

₁₅Barniai tarp išdidžiųjų baigiasi kraujo praliejimu,

o jų keikimasis nepakeliamas ausims.

₁₆Kas išduoda paslaptį, tas netenka pasitikėjimo;

artimo draugo jis niekada neras.

₁₇Brangink draugą ir būk jam ištikimas;

jeigu išduosi jo paslaptį, nebesekiok jo,

₁₈nes kaip žmogus sunaikina savo priešą,

taip tu sunaikinai draugystę su savo artimu,

₁₉kaip paleidi paukštį nuskristi nuo rankos,

taip pametei savo artimą ir daugiau jo nebepagausi.

₂₀Neik jam iš paskos, nes jis per toli;

jis ištrūko lyg gazelė iš spąstų.

₂₁Žaizdą galima aptvarstyti,

po barnio įmanoma susitaikyti,

bet kas išdavė paslaptį, tam nėra vilties.

₂₂Kas suktai merkia akį, tas rengiasi daryti žalą,

ir kas tokį pažįsta, tas nuo jo laikysis atokiai.

₂₃Tavo akyse jis šneka saldžiai

ir gėrisi tavo žodžiais,

bet vėliau pakeičia savo laikyseną

ir tavo žodžiais pakiš tau koją.

₂₄Daug ko esu nekentęs, bet nieko taip kaip jo;

net Viešpats jo nekenčia!

₂₅Kas meta akmenį tiesiai į viršų,

tas meta jį sau ant galvos,

o klastingas smūgis atveria daug žaizdų.

₂₆Kas kasa duobę kitam, tas pats į ją įpuls,

kas spendžia spąstus, tas pats bus jais pagautas.

₂₇Kas daro pikta, tas pats bus jo paliestas

ir nežinos, iš kur jam tai ateina.

₂₈Pajuoka ir plūdimasis – išpuikėlio žymė,

bet kerštas jo tyko lyg liūtas.

₂₉Kas džiaugiasi teisiųjų nupuolimu, tas pateks į spąstus,

ir sielvartas juos sunaikins prieš jų mirtį.

₃₀Apmaudas ir pyktis – taip pat bjaurūs dalykai,

ir tik nusidėjėlis laiko juos apsikabinęs.